Radvilų Biržai. Pasižvalgymai po buvusią kunigaikštystę

Radvilų Biržai. Pasižvalgymai po buvusią kunigaikštystę. I laida

TV projekte "Radvilų Biržai. Pasižvalgymai po buvusią kunigaikštystę" apžvelgiama Biržų istorija nuo didikų Radvilų įsikūrimo Biržų krašte, akcentuojant Biržų pilies statybą, magdeburginio miesto ir Biržų kunigaikštystės kūrimą, kunigaikščių Radvilų įtaką valstybės politiniame gyvenime, Biržų pilies strateginę reikšmę XVII-XVIII a. karų metu.

Radvilų Biržai. Pasižvalgymai po buvusią kunigaikštystę. II laida

Iki XIX amžiaus pradžios Biržų istorija buvo neatsiejamai susijusi su kunigaikščių Radvilų gimine. Biržų miesto herbas vaizduoja erelį, kuris taip pat yra perimtas iš Radvilų giminės herbo. Radvilos Biržuose pastatė tvirtovę, kuri buvo svarbiausia gynybinė tvirtovė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurėje, ir suformavo privačią Biržų kunigaikštystę.

Radvilų Biržai. Pasižvalgymai po buvusią kunigaikštystę. III laida

Kunigaikštis Jonušas Radvila XI- Kristupo II sūnus, vienintelis iš Biržus valdžiusių Radvilų gimęs šiame krašte- Papilyje, nes Papilio pilaitėje dažnai apsistodavo ilgesniam laikui Kristupo žmonos Onos Kiškaitės-Radvilienės dvaras. Prieš 400 metų gimęs Jonušas Radvila buvo viena ryškiausių savo epochos asmenybių, žymus politikas ir karvedys, kultūros mecenatas, išsilavinęs žmogus, evangelikų reformatų globėjas. Studijuodamas Leipcigo, Leideno universitetuose gavo gerą išsilavinimą, mokėjo 4 kalbas. Anksti pradėjęs karjerą, 1646 metais jis jau lauko etmonas ir Žemaičių seniūnas, 1653 metais - Vilniaus vaivada, o 1654-aisiais. - didysis etmonas. Sėkmingai dalyvavo karuose su Bogdano Chmelnickio kazokais, ypač pasižymėjo 1651 metų karo žygio į Kijevą metu.

Radvilų Biržai. Pasižvalgymai po buvusią kunigaikštystę. IV laida

Biržai ir šiandien išsiskiria iš daugelio Lietuvos miestelių religijų įvairove. Biržų krašte šiandien aktyviai veikia net 8 skirtingos krikščionių bendruomenės: katalikų, evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų, septintos dienos adventistų, sekmininkų, metodistų, stačiatikių ir sentikių, nors žinoma, kad XVII a. Biržų kunigaikštystėje savo maldos namus turėjo ir karaimai, žydai, totoriai. Be abejo, tokį religinių konfesijų gausumą lėmė kunigaikščių Radvilų tolerancija.